Ultravioletiniai spinduliai yra saulės skleidžiamų elektromagnetinių bangų spektro dalis. Ultravioletiniai C spinduliai (UVC), kurių bangos ilgis 100-280 nm, yra absorbuojami atmosferos ozono, todėl žmogaus sveikatai didesnės reikšmės neturi. UVB (bangos ilgis 280-315 nm) ir UVA (bangos ilgis 315-400 nm) spinduliai praeina per atmosferą, todėl veikia ir žmones.

Per pastaruosius dešimtmečius daugelyje išsivysčiusių šalių skiriamas didelis dėmesys ultravioletinių spindulių poveikiui įvertinti bei apsisaugoti nuo jo. Ultravioletiniai spinduliai naudingi ir reikalingi vitamino D gamybai odoje. Šis vitaminas padidina kalcio ir fosforo įsisavinimą iš maisto ir yra ypatingai svarbus kaulų vystymuisi, imuninės sistemos funkcionavimui bei kraujodarai. Tačiau norint užtikrinti pakankamą vitamino D gamybą, pakanka pabūti saulėje 5-15 minučių du tris kartus per savaitę. Kuo arčiau pusiaujo, tuo UV spinduliuotė yra intensyvesnė ir užtenka dar …

2011 metų ruduo buvo gausus oftalmologų konferencijų. Rugsėjo mėn. Vienoje įvyko Europos Kataraktos ir Refrakcinės Chirurgijos specialistų konferencija, o spalio mėn. Orlande, JAV – Amerikos Oftalmologų Akademijos metinis renginys. Šie du renginiai yra svarbiausi tiek oftalmologams chirurgams, tiek visai oftalmologų bendruomenei, nes juose atsispindi kryptys, kur link eina visas oftalmologijos mokslas, kokios tyrinėjimų sritys yra aktualiausios, kokios naujovės sėkmingai diegiamos klinikinėje praktikoje. Šių metų konferencijose dalyvavo ir mūsų klinikos gydytojai oftalmologai Algimantas Gutauskas, Rūta Zarakauskienė bei Aidas Kirtiklis. Taigi, kokios svarbiausios šiuo metu yra oftalmologijos mokslo ir praktikos kryptys?

Porą pastarųjų metų ypač aktyviai besiplėtojanti tema yra femtosekundinio lazerio panaudojimas kataraktos chirurgijoje. Femtosekundinis lazeris pirmiausia buvo pradėtas taikyti refrakcinių operacijų metu atpjauti ragenos lopeliui. Tačiau dabar jo panaudojimas oftalmologijoje labai išsiplėtė. …

Šiuo metu po kataraktos operacijos implantuojamas intraokulinis lęšis (IOL), kuris parenkamas pacientui iš gausybės įvairių intraokulinių lęšių. Viena iš IOL ypatybių yra dizaino forma – sferinis IOL ar asferinis. Mūsų klinikoje naudojamas sferinis IOL AcrySof Natural ir asferinis AcrySof IQ. Keletą šių lęšiukų skirtumų atspindi žemiau pateikiamas studijos aprašymas.

Bėgant laikui kataraktos operacija evoliucionavo nuo intrakapsulinės kataraktos ekstrakcijos (kai lęšiukas buvo šalinamas su visa kapsule) iki modernios šiuolaikinės fakoemulsifikacijos. Įvairios naudojamos intraokulinių lęšių  (IOL) medžiagos bei dizainas leidžia juos implantuoti per labai mažą pjūvį, kurio nebereikia siūti, o didesnė IOL optinė zona užtikrina ryškesnį matymą. Tačiau nepaisant kataraktos operacijų sėkmės, gerų refrakcijos išeičių, pacientai kartais skundžiasi pakitusiu matymu –šviesų skaidymu, ratilais apie šviesos šaltinį, išplaukusiais vaizdais bei bendru matymo …

Katarakta, arba lęšiuko drumstėjimas, paliečia didesnę dalį vyresnio amžiaus žmonių. Vienintelis kataraktos gydymo metodas yra chirurginis – drumsto lęšiuko pašalinimas ir dirbtinio intraokulinio lęšio implantavimas. Šiuolaikinės intraokulinių lęšių (IOL) technologijos leidžia užtikrinti pacientui gerą matymą taikant multifokalinius, akomoduojančius ir asferinius IOL, tačiau tam reikalingas labai tikslus IOL stiprumo nustatymas. Nepaisant biometrijos pasiekimų (akies struktūrų ir dydžio matavimo), mažo pjūvio chirurgijos, astigmatinių keratotomijų, daliai pacientų vis dar reikia akinių po operacijos, norint koreguoti likusią refrakcijos ydą. Kai kurie pacientai apsisprendžia dėl refrakcinių operacijų po IOL implantavimo, tokių kaip LASIK, tačiau daliai vyresnio amžiaus žmonių ji gali paūminti sausos akies sindromą, kuris dažnesnis vyresnių žmonių tarpe. Viena iš galimų alternatyvų akiniams ar refrakcinei operacijai gali tapti šviesa individualiai pritaikomų IOL …

Gydymas antivaskuliniu endotelio augimo faktoriumi (anti-VEGF) daugeliui pacientų su neovaskuline amžine geltonos dėmės degeneracija (AGDD) gali žymiai pagerinti matymą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šis gydymas neefektyvus, taip pat nėra vieno aiškaus gydymo plano esant pažengusiai AGDD ar geografinei geltonos dėmės atrofijai. Makuloplastika (geltonos dėmės persodinimas) tokiems pacientams yra alternatyvi procedūra, potencialiai galinti atkurti geltonos dėmės anatomiją ir duoti ilgalaikius regėjimo rezultatus.

Tinklainės pigmentinio epitelio (TPE) transplantacija buvo pristatyta prieš du dešimtmečius – per tą laiką tobulėjo chirurginė technika ir tiek nesėkmingų, tiek sėkmingų atvejų aprašymai pateikti oftalmologinėje literatūroje. Šiuo metu klinikinėse studijose naudojami autologiniai (to paties žmogaus) TPE transplantatai. Homologinių (kito žmogaus) transplantatų atsisakyta dėl reikalingo ilgalaikio imunosupresinio gydymo, kuris vyresniame amžiuje yra sunkiai toleruojamas. Klinikinėse studijose naudojamos dvi …

Studijos rodo, kad ambliopijos gydymas yra mažiau efektyvus vyresnių vaikų tarpe nei mažų vaikų. Manoma, kad šį sumažėjusį atsaką lemia centrinės nervų sistemos brandumas ir mažesnis gebėjimas keistis vyresniame amžiuje bei pačių vyresnių vaikų nenoras gydytis. Tačiau yra studijų, rodančių, kad ir vyresnių nei 7 metų vaikų ambliopijos gydymas gali būti efektyvus ir pagerinti akies tinginės matymą. Archives of Ophthalmology liepos mėnesio numeryje skelbiama studija siekta ištirti, kokią įtaką daro ambliopijos gydymo efektyvumui vaiko amžius.

Holmes (Mayo klinika, Ročesteris, JAV) su kolegomis atliktoje keturių randomizuotų studijų metaanalizėje naudoti duomenys  996 vaikų nuo 3 iki 13 metų amžiaus, turinčių vienos akies ambliopiją , kurios regos aštrumas buvo nuo 0,5 iki 0,05. Ambliopijos priežastys buvo žvairumas, anizometropija …

Keratokonusas – tai neuždegiminė, paprastai abiejų akių progresuojanti liga. Dėl progresuojančio plonėjimo ir išsigaubimo ragena įgauna kūgio formą. Esant pažengusiam keratokonusui, kai ragenoje susiformuoja regą ypač bloginančios drumstys, vienintelis gelbstintis gydymas yra keratoplastika, t.y. ragenos persodinimas. Pastaraisiais metais pradėti taikyti alternatyvūs chirurginiai keratokonuso gydymo metodai – ragenos žiedo segmentai (RŽS) bei ragenos sutvirtinimo procedūros (RSP).

Ragena lemia apie 70% visos akies refrakcijos, todėl net mažiausi jos gaubtumo pokyčiai keičia dioptrinę akies galią. Ragenos implantų pradininkas buvo Barraquera, kuris apie 1950-uosius naudojo ragenos implantus refrakcijos korekcijos tikslais. Nors rezultatai buvo patenkinami, patys implantai neretai išlįsdavo per rageną į paviršių. Intrastrominių, t.y. į ragenos audinį, implantuojamų žiedų idėja priklauso Reynolds’ui (1978 m.). Pradžioje intrastrominiai RŽS buvo naudojami nedidelio bei vidutinio laipsnio trumparegystės korekcijai, …

Amžinė geltonos dėmės degeneracija (AGDD), glaukoma ir diabetinė retinopatija yra trys pagrindinės regos pažeidimo ir aklumo priežastys išsivysčiusiose šalyse. Jas visas vienija progresuojantis nervinių (fotoreceptorių, interneurinų, tinklainės ganglinių ląstelių) ir kitų akies ląstelių (pvz. tinklainės pigmentinio epitelio) žūtis. Tinklainės distrofijoms (pigmentiniam retinitui, Štargardto ligai ir kt.) būdingas fotoreceptorių ir tinklainės ganglinių ląstelių pažeidimas. Pastaraisiais metai įvyko žymus neovaskulinės AGDD gydymo galimybių progresas, glaukomos progresavimas gali būti sustabdomas mažinant akispūdį, diabetinės retinopatijos riziką sumažina gera glikemijos kontrolė ir ankstyvas tinklainės pokyčių gydymas. Tačiau neretai vis dar pasitaiko negrįžtamo regos praradimo atvejų.

Šiuo metu tyrimai nukreipti į neuroprotekcinių ir regeneracinių, atsinaujinti skatinančių priemonių sukūrimą. Kamieninės ląstelės potencialiai gali būti naudojamos tiek neuroprotekcijai, tiek ląstelių pakeitimui. Tyrimuose su …

“Akių lazerinės chirurgijos centras”, bendradarbiaudamas su “Didžiųjų pokyčių” komanda, padėjo projekto dalyvėms atsikratyti akinių, įgyti pasitikėjimo savimi ir vėl mėgautis gyvenimu.  Kviečiame birželio mėn. 1 d. 20 val. žiūrėti pirmosios dalyvės istoriją.
Pribloškiantys “Didieji pokyčiai” trečiadienį, birželio mėn. 1 d., 20 val. per TV3!

Optinė koherentinė tomografija (optical coherence  tomography – OCT) – tai neinvazinis lazerinis akių tyrimo metodas, galintis didele skiriamąja geba pavaizduoti biologinių audinių skerspjūvio struktūras. Didelis šio tyrimo privalumas yra būtent skiriamoji geba nuo 1 iki 15 mikronų, kuri pranoksta kitų įprastų klinikinių tyrimų – ultragarso, magnetinio branduolių rezonanso ar kompiuterinės tomografijos – gebą. Pasaulyje ši technologija pristatyta 1991 metais, ir oftalmologijoje tampa svarbiu akių tyrimo metodu vertinant tiek priekinę akies dalį, tiek tinklainę.

OCT technologija yra panaši į tyrimą ultragarsu, tik čia naudojamos ne garso, o elektromagnetinės bangos (830nm ilgio). Atliekant tyrimą ultragarsu, reikalingas tiesioginis kontaktas su tiriamąja sritimi, o OCT yra nekontaktinis, todėl jokio diskomforto pacientui nesukeliantis tyrimas. Ultragarso tiriamoji geba priklauso nuo garso bangos dažnio ir ilgio …