Ragenos sutvirtinimo procedūra (RSP) (ang. crosslinking) naudojant riboflaviną jau yra tapusi įvairių ragenos išsigaubimą sukeliančių ligų gydymo standartu. Tačiau pavieniai pranešimai rodo, kad taip pat sėkmingai ji gali būti taikoma esant buliozinei keratopatijai ar ragenos opėjimui.

Keratokonusas

Kad ragena galėtų atlikti savo optines funkcijas, jos paviršius turi būti taisyklingas, lygus, padengtas nepakitusia ašarų plėvele bei epiteliu. Kad regėjimas būtų aiškus, ragenos stromos (audinio) ląstelės bei makromolekulės taip pat turi būti išsidėstę tam tikra tvarka. Esant keratokonusui, stromos fibrilių išsidėstymas tampa netaisyklingu, sumažėja kolageno plokštelių skaičius, atsiskiria kolageno pluoštai.

Keratokonusas nėra labai retas – pasitaiko vienam iš 2000 asmenų. Jis prasideda jauname amžiuje ir kol kas nebuvo jokio progresavimą galinčio pristabdyti keratokonuso gydymo. Progresuojant ligai iki 21% pacientų prireikia ragenos transplantacijos. RSP tikslas …

LASEK – lazerinė subepitelinė keratektomija – chirurginė procedūra, skirta koreguoti trumparegystei, toliaregystei bei astigmatizmui. LASEK yra paviršinė ragenos operacija, kuri buvo sukurta siekiant sujungti kitų operacijų – PRK ir LASIK – pranašumus bei sumažinti jų komplikacijų riziką. LASEK operacija, kaip ir PRK, išvengiama su lopeliu susijusių komplikacijų, taip pat ją galima atlikti tiems pacientams, kurių ragena yra per plona LASIK operacijai. Kadangi po procedūros išlaikomas paviršinio ragenos sluoksnio – epitelio lopelis, sumažėja infekcijos bei ragenos drumsties rizika, palyginus su kita paviršine operacija – PRK.

Italų oftalmologas Camellin yra laikomas originalios LASEK procedūros autoriumi. Šią refrakcijos ydų korekcijos techniką oftalmologijos literatūroje jis paskelbė 1999 m. Pagal šią techniką naudojant alkoholį buvo atskiriamas epitelis nuo po juo esančios stromos ir suformuojamas plonas paviršinis …

Per pastarąjį dešimtmetį keratorefrakcinės operacijos sparčiai vystėsi ir kito. Pirmosios operacijos, skirtos tik koreguoti sferocilindrinę refrakcijos ydą įpjaunant rageną (radialinės keratotomijos, lankinės keratotomijos) ar naudojant pirmos kartos eksimerinį lazerį galėjo būti pakankamai efektyvios esant nedidelėms dioptrijoms. Eksimerinio lazerio technologijų evoliucija išplėtė refrakcinės chirurgijos galimybes bei indikacijas, nes galėjo užtikrinti tikslius bei nuspėjamus operacijos rezultatus. Geresnei matymo kokybei turėjo įtakos bangų fronto technologijų įdiegimas tiek į diagnostinius, tiek į gydymo aparatus. Bangų fronto technologija leidžia atlikti individualias korekcijas ir išlaikyti gerą matymo kokybę. Ji yra dar vienas žingsnis link matymo be jokių optinių aberacijų.

Gyvenimo bei matymo kokybė po keratorefrakcinės operacijos yra glaudžiai susijusi su pooperaciniu nekoreguotu matymu, t.y. kaip žmogus mato be jokių akinių. Tačiau pacientų pasitenkinimui neabejotinos reikšmės turi ir …

Ispanijoje atliktame retrospektyviniame tyrime vertinti trumparegystės korekcijos LASIK metodu rezultatai, gauti operuojant kompensuota psichikos liga sergančius pacientus. Viso korekcija atlikta 82 pacientams (156 akys). LASIK operacija atlikta naudojant Technolas Kerakor 217Z eksimerinį lazerį. Pagal psichikos sutrikimo pobūdį, 42 pacientai turėjo bipolinį sutrikimą (I grupė), 32 pacientai sirgo šizofrenija (II grupė), obsesinis-kompulsinis sutrikimas nustatytas 8 pacientams (III grupė).

Prieš operaciją vidutinė pirmos grupės pacientų refrakcija buvo -3.92 ± 2.24 D, antros grupės -3.45 ± 2.03 D ir trečios grupės -3.39 ± 1.97 D. Po operacijos, paskutinio vizito metu sferinis ekvivalentas SE±0.5D nustatytas 85.7% pirmos grupės pacientų (efektyvumo indeksas 1.00 ± 0.20), 88.52% antros grupės pacientų (efektyvumo indeksas 1.03 ± 0.21) ir 93.75% trečios grupės pacientų (efektyvumo indeksas 1.00 ± 0.07). …

Katarakta, arba lęšiuko drumstėjimas, paliečia didesnę dalį vyresnio amžiaus žmonių. Vienintelis kataraktos gydymo metodas yra chirurginis – drumsto lęšiuko pašalinimas ir dirbtinio intraokulinio lęšio implantavimas. Šiuolaikinės intraokulinių lęšių (IOL) technologijos leidžia užtikrinti pacientui gerą matymą taikant multifokalinius, akomoduojančius ir asferinius IOL, tačiau tam reikalingas labai tikslus IOL stiprumo nustatymas. Nepaisant biometrijos pasiekimų (akies struktūrų ir dydžio matavimo), mažo pjūvio chirurgijos, astigmatinių keratotomijų, daliai pacientų vis dar reikia akinių po operacijos, norint koreguoti likusią refrakcijos ydą. Kai kurie pacientai apsisprendžia dėl refrakcinių operacijų po IOL implantavimo, tokių kaip LASIK, tačiau daliai vyresnio amžiaus žmonių ji gali paūminti sausos akies sindromą, kuris dažnesnis vyresnių žmonių tarpe. Viena iš galimų alternatyvų akiniams ar refrakcinei operacijai gali tapti šviesa individualiai pritaikomų IOL …

Australijoje atliktas tyrimas norint įvertinti, kaip LASIK operacija keičia gyvenimo kokybę ir kokie faktoriai daro didžiausią įtaką paciento savijautai po regėjimą koreguojančios operacijos.

LASIK operacija buvo koreguota trumparegystė ir astigmatizmas 104 pacientams, kurių vidutinis amžius buvo 29+/-6 metai. Kontrastinis regos aštrumas buvo tiriamas fotopinėmis ir skotopinėmis sąlygomis (šviesoje ir tamsoje) prieš operaciją ir praėjus 3 mėn. po operacijos. Taip pat pacientams buvo pateikta daugiamatė gyvenimo kokybės skalė, kuri vertina psichologines žmogaus charakteristikas, asmenines savybes, regos ir akių simptomų dažnį bei toleranciją, ir bendrą pasitenkinimą atlikta korekcine operacija. Porinis rangavimo testas buvo naudojamas palyginti priešoperacines bei pooperacines regėjimo bei gyvenimo kokybės skalės reikšmes. Koreliacijos bei daugybinė linijinė regresinė analizė buvo naudojama aprašyti sąsajoms tarp kontrastinio regos aštrumo, gyvenimo kokybės bei subjektyvios savijautos …

Radialinės keratotomijos (RK) ne vieną dešimtmetį buvo atliekamos trumparegystės bei trumparegio astigmatizmo korekcijos tikslu. Pradėtos taikyti S.Fiodorovo 7-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje Rusijoje, vėliau buvo atliekamos ir daugelyje šalių. Ypač populiari ši refrakcijos korekcijos priemonė buvo aštuntame-devintame dešimtmečiais. JAV atlikus ilgalaikes studijas buvo pastebėta, kad tolimuosius rezultatus po RK yra sunku prognozuoti, nes ne mažai daliai pacientų bėgant laikui akių refrakcija pasislinko toliaregystės linkme. Atsiradusi eksimerinio lazerio chirurgija gan greitai išstūmė RK, kaip refrakcijos korekcijos metodą.

Australijos bei Indijos autorių paskelbtame tyrime buvo siekiama ištirti LASIK operacijos galimybes po RK. LASIK operacija buvo atliekama Bausch&Lomb Technolas 217 lazeriu tiems pacientams, kuriems nustatyta didelė anizometropija (t.y. labai skirtinga akių refrakcija) ar  kurie netoleravo kontaktinių lęšių. Viso retrospektyviai analizuoti 10 pacientų duomenys (18 akių), …

Gerėjant medicinos diagnostikai bei ligų gydymo galimybėms, pacientams skiriamų vaistų kiekis auga. Vaistų poreikis ypač išauga didėjant žmogaus amžiui. Pašalinis ar toksinis vaisto poveikis gali būti sustiprinamas kitų vaistų. Rizika sustiprinti vaistų pašalinį poveikį išauga su kiekvienu papildomu vaistu. Regėjimo pasikeitimas, ypač vyresniame amžiuje, nebūtinai susijęs su akių liga, bet gali būti ir dėl pašalinio sistemiškai vartojamų vaistų poveikio. Regos aštrumo ar refrakcijos pasikeitimas gali atsirasti dėl tokio pašalinio poveikio kaip nistagmas, toksinis centrinės nervų sistemos pakenkimas, toksinis poveikis tinklainei ar regos nervui, ragenos paviršiaus pokyčių, pvz. depozitų, lęšiuko formos, dydžio pokyčių ar lęšiuko drumstėjimo. Vaistai gali neigiamai veikti krumplyną ir rainelę, t.y. akomodacijoje dalyvaujančias akies struktūras, ir taip sukelti regėjimo sutrikimą.

Akis yra nedidelis organas, turintis gausų kraujagyslių …

LASIK operacijos atliekamos nuo 18 metų amžiaus, t.y. kai pacientas juridiškai yra suaugęs. Viršutinės amžiaus ribos nėra – jei neatsiranda kitų akies ar bendrų ligų (pvz. kataraktos), kurioms esant LASIK kontraindikuotinas, ši refrakcinė operacija gali būti atliekama bet kuriame amžiuje.

JAV buvo atliktas tyrimas siekiant įvertinti vyresnio amžiaus pacientų LASIK operacijos rezultatus, saugumą bei efektyvumą ir juos palyginti su kitų amžiaus grupių rezultatais. 1999-2005 metais  vienas akių chirurgas atliko LASIK operaciją 700 akių (424 pacientai). Pacientų amžius buvo nuo 40 iki 69 metų, o refrakcijos yda nuo -10,5D iki +6,0D, su astigmatizmu iki 2,5D. Operacija atlikta lopelį suformuojant IntraLase femtosekundiniu lazeriu arba mechaniniu Hansatome mikrokeratomu, korekcija atlikta VISX Star arba Technolas 217z lazeriu. Viso operuota  511 trumparegių akių (sferinis …

Keratokonusas – tai neuždegiminė, paprastai abiejų akių progresuojanti liga. Dėl progresuojančio plonėjimo ir išsigaubimo ragena įgauna kūgio formą. Esant pažengusiam keratokonusui, kai ragenoje susiformuoja regą ypač bloginančios drumstys, vienintelis gelbstintis gydymas yra keratoplastika, t.y. ragenos persodinimas. Pastaraisiais metais pradėti taikyti alternatyvūs chirurginiai keratokonuso gydymo metodai – ragenos žiedo segmentai (RŽS) bei ragenos sutvirtinimo procedūros (RSP).

Ragena lemia apie 70% visos akies refrakcijos, todėl net mažiausi jos gaubtumo pokyčiai keičia dioptrinę akies galią. Ragenos implantų pradininkas buvo Barraquera, kuris apie 1950-uosius naudojo ragenos implantus refrakcijos korekcijos tikslais. Nors rezultatai buvo patenkinami, patys implantai neretai išlįsdavo per rageną į paviršių. Intrastrominių, t.y. į ragenos audinį, implantuojamų žiedų idėja priklauso Reynolds’ui (1978 m.). Pradžioje intrastrominiai RŽS buvo naudojami nedidelio bei vidutinio laipsnio trumparegystės korekcijai, …