Atliekant pilną akių ištyrimą visada vertinamas akių dugnas – ne tik dėl galimos akių patologijos, bet taip pat ir dėl sisteminių ligų požymių. Akys – ypatingas organas, kuriame galime tiesiogiai matyti regimąjį nervą bei kraujagysles. Kraujagyslių pokyčiai akyse gali “signalizuoti” apie bendrą kraujagyslių būklę visame organizme bei ligas.

Lapkričio mėnesį publikuota studija rodo, kad 2 ir daugiau tinklainės požymiai, būdingi kraujagyslių ligoms, yra susiję su paciento negalia, net jei jis tiriamuoju metu neserga diabetu ar kliniškai išreikšta širdies liga. Studijos rezultatai patvirtina kraujagyslinių ligų reikšmę su amžiumi susijusiai fizinei negaliai atsirasti. Ankstesnės studijos nustatė, kad tinklainės požymiai yra susiję su didesne negalios dėl įvairių ligų, kaip arterinė hipertenzija, diabetas, metabolinis sindromas, širdies ligos ir insultas, rizika. Pastaroji studija nustatė, kad rizika …

Akies išorinių audinių pokyčius sukeliantys vaistai

Žinoma, kad kai kurie sistemiškai ar vietiškai vartojami vaistai gali lemti akies ar vokų audinių paburkimą, išverstakumą, junginės dirginius ar net keratitą.

Vokai ir aplink akis esantys audiniai yra gausiai išvagoti kraujagyslėmis, todėl dėl kai kurių vaistų veikimo paburksta. Vaistai, galintys sukelti vokų paburkimą yra kalcio kanalus blokuojantys vaistai (vartojami kardiologijoje), antibiotikai, antipsichotiniai vaistai, kortikosteroidai, nespecifiniai priešuždegiminiai, metotrekstas. Aprašyti atvejai, kai ilgai vartojant kortikosteroidus stebėtas akių išverstakumo padidėjimas.

Tetraciklinas, antibakterinis vaistas, gali sukelti akių srities audinių hiperpigmentaciją bei tamsių depozitų atsidėjimą vokų junginėje. Labai retai pasitaikantys šio vaisto pašaliniai reiškiniai gali būti praeinanti trumparegystė, pablogėjusi rega, šviesos baimė, dvejinimasis.

Vienas dažniausių šių laikų akių nusiskundimų yra akių sausumas. Jį sukelti gali daug priežasčių, tarp kurių labai svarbi yra …

Gerėjant medicinos diagnostikai bei ligų gydymo galimybėms, pacientams skiriamų vaistų kiekis auga. Vaistų poreikis ypač išauga didėjant žmogaus amžiui. Pašalinis ar toksinis vaisto poveikis gali būti sustiprinamas kitų vaistų. Rizika sustiprinti vaistų pašalinį poveikį išauga su kiekvienu papildomu vaistu. Regėjimo pasikeitimas, ypač vyresniame amžiuje, nebūtinai susijęs su akių liga, bet gali būti ir dėl pašalinio sistemiškai vartojamų vaistų poveikio. Regos aštrumo ar refrakcijos pasikeitimas gali atsirasti dėl tokio pašalinio poveikio kaip nistagmas, toksinis centrinės nervų sistemos pakenkimas, toksinis poveikis tinklainei ar regos nervui, ragenos paviršiaus pokyčių, pvz. depozitų, lęšiuko formos, dydžio pokyčių ar lęšiuko drumstėjimo. Vaistai gali neigiamai veikti krumplyną ir rainelę, t.y. akomodacijoje dalyvaujančias akies struktūras, ir taip sukelti regėjimo sutrikimą.

Akis yra nedidelis organas, turintis gausų kraujagyslių …

Centrinė serozinė chorioretinopatija (CSC) pasireiškia centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės paburkimu bei matymo pablogėjimu, vaizdo iškraipymu, akipločio pakitimais (centre ribotoje vietoje vaizdas būna neryškus). Dažniausiai šie pakitimai atsiranda jauno amžiaus vyrams nuo 20 iki 55 m.

Įvairiomis teorijomis buvo bandoma paaiškinti šios ligos mechanizmus – infekcine, toksinų, imunologinės reakcijos, nervine, kraujotakos, hormonų reguliavimo faktoriais. Kadangi buvo manoma apie eilę priežastinių veiksnių, gydymas buvo taikomas taip pat labai įvairus – nuo psichoterapijos (1948 m.) iki šiuo metu taikomos fotodinaminės terapijos (FDT).
Vieningos nuomonės, kas sukelia CSC nėra, tačiau šiuo metu tiriamos keletas teorijų.

Gyslainės disfunkcijos teorija teigia, kad židininis gyslainės kapiliarų pralaidumo padidėjimas yra pirminė virš jo esančio tinklainės pigmentinio epitelio (TPE) pažeidimo priežastis pacientams su CSC. Tai galėtų sukelti TPE …

Keratokonusas – tai neuždegiminė, paprastai abiejų akių progresuojanti liga. Dėl progresuojančio plonėjimo ir išsigaubimo ragena įgauna kūgio formą. Esant pažengusiam keratokonusui, kai ragenoje susiformuoja regą ypač bloginančios drumstys, vienintelis gelbstintis gydymas yra keratoplastika, t.y. ragenos persodinimas. Pastaraisiais metais pradėti taikyti alternatyvūs chirurginiai keratokonuso gydymo metodai – ragenos žiedo segmentai (RŽS) bei ragenos sutvirtinimo procedūros (RSP).

Ragena lemia apie 70% visos akies refrakcijos, todėl net mažiausi jos gaubtumo pokyčiai keičia dioptrinę akies galią. Ragenos implantų pradininkas buvo Barraquera, kuris apie 1950-uosius naudojo ragenos implantus refrakcijos korekcijos tikslais. Nors rezultatai buvo patenkinami, patys implantai neretai išlįsdavo per rageną į paviršių. Intrastrominių, t.y. į ragenos audinį, implantuojamų žiedų idėja priklauso Reynolds’ui (1978 m.). Pradžioje intrastrominiai RŽS buvo naudojami nedidelio bei vidutinio laipsnio trumparegystės korekcijai, …

Akių Lazerinės Chirurgijos Centre atliekamos ne tik korekcijos eksimeriniu lazeriu, tačiau taikant žalio spindulio ir Nd:YAG lazerį gydomos įvairios akių ligos. Dėl tinklainės gydymo lazeriu konsultuoja bei procedūras atlieka didžiulę patirtį turinčios gyd. oftalmologės Saulė Kalpokaitė-Gutauskienė ir Jūratė Milašienė.

Oftalmologijoje naudojama keletas rūšių lazerių, kurių kiekvienas pasireiškia savitu veikimo mechanizmu:

eksimerinis lazeris (193nm bangos ilgio) naudojamas refrakcijos ydų korekcijai – išgarina reikalingą audinio kiekį be jokio terminio poveikio;
argoninis melsvai-žalias (488nm) ar žalias (514nm) pasižymi fotokoaguliaciniu poveikiu – lazerio energiją sugėrusių audinių temperatūra pakyla, jie fotokoaguliuojami. Naudojamas tinklainės pakitimų ir glaukomos gydymui;
Nd:YAG lazeris (1064nm) – kieto kūno lazeris, pasižymintis fotodisrupciniu veikimu. Naudojamas ten, kur reikia “prašaudyti” audinius – antrinės kataraktos gydymui (suformuojama anga drumstoje lęšiuko kapsulėje) ar angos rainelėje suformavimui sergant uždaro kampo …

Daug lėtinių amžinių ligų gali pažeisti akis, tačiau svarbiausios yra katarakta ir amžinė geltonos dėmės degeneracija (AGDD). Eilę metų siekiama išsiaiškinti, kaip galima būtų išvengti šių ligų atsiradimo ar bent pristabdyti jų progresavimą. Eilė studijų atlikta apie galimą vitaminų antioksidantų naudą saugant akis.

Viena svarbiausių studijų yra amžinių ligų studija (Age-related eye desease study, AREDS), kurią rengė Nacionalinis Akių Institutas (JAV). Joje siekta išsiaiškinti cinko ir antioksidantų (C, E, beta karoteno) efektą pacientams, kuriems nustatyta katarakta ir AGDD. Vitaminai sumažino vidutiniškai išreikštos AGDD progresavimą, tačiau teturėjo minimalų poveikį esant pradinėms AGDD stadijoms. Vitaminai neapsaugo nuo AGDD atsiradimo bei neatstato regos, jei ji prarasta dėl AGDD. Studijos metu naudota vit.C dozė buvo 5 kartus didesnė nei rekomenduojama įprasta …

Reikšmingiausias diabeto akių pažeidimas – diabetinės retinopatijos (DR) atsiradimas (tinklainės pakenkimas). DR paplitimas labai priklauso nuo ligos trukmės ir diabeto tipo. Rizikos faktoriai DR atsiradimui bei progresavimui yra:

diabeto trukmė – esant I tipo diabetui, DR diagnozuojama apie 50% asmenų po 10 metų nuo CD pradžios, o po 30 m. – 90%. II tipo diabeto atveju jau CD diagnozės nustatymo metu, skirtingais duomenimis nuo 5 iki 20% atvejų nustatomi DR požymiai;
bloga glikemijos kontrolė;
nėštumas kartais susijęs su greitu DR progresavimu;
arterinė hipertenzija taip pat susijusi su spartesniu pokyčių progresavimu, todėl labai svarbu palaikyti kraujospūdį žemesnį nei 140/80 mmHg;
nefropatija (inkstų sutrikimas) gali pabloginti akių būklę;
nutukimas, anemija, hiperlipidemija turi įtakos DR progresavimui.

Pakitimai tinklainėje atsiranda dėl kapiliarų okliuzijos (užsikimšimo) bei padidėjusio pralaidumo. …

The Blue Mountains Eye Study  yra populiacijos kohortos studija, skirta įvertinti regėjimą, akių ligas bei kitas sveikatos problemas Australijos populiacijoje. Šios Australijoje atliktos studijos tikslas buvo įvertinti ryšį tarp rūkymo bei ilgailaikio amžinės geltonos dėmės degeneracijos (AGDD) dažnio.

Viso į studiją buvo įtraukti 3654 pacientai, kurie buvo ištirti 1992-1993 metais. Po 5 metų ir/ar po 10 metų (2002-2005 m.) tyrime dalyvavo 2454 pacientai. Kiekvieno apsilankymo metu buvo tiriamos akys plačiu vyzdžiu bei atliekamos 30° stereoskopinės tinklainės fotografijos bei pažymimi rūkymo įpročiai. Fotografijose nustatyti pokyčiai buvo klasifikuojami griežtai laikantis Wisconsino AGDD gradavimo sistemos. Vėlyvai AGDD buvo priskiriama neovaskulinė AGDD arba geografinė atrofija (GA), kaip aprašyta tarptautinėje klasifikacijoje. Vėlyvos AGDD dažnis buvo apibrėžiamas nustačius neovaskulinę AGDD ar GA pacientui, kuriam nebuvo šių pakitimų …

Amžinė geltonos dėmės degeneracija (AGDD) yra dažna aklumo priežastis vyresniame amžiuje. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama galimai mitybos įtakai AGDD rizikai bei progresavimui ištirti. Tyrimus paskatino Amžinių akių ligų studija, kurios metu nustatyta, kad cinko ir antioksidantų (vit C, E, beta karoteno) vartojimas sumažino AGDD progresavimą 25% sąlyginai pažengusios ankstyvos AGDD atvejais. Nauji šios studijos tyrimai vertina ω-3 polinesočių rūgščių (PNR) ir liuteino įtaką.

Su maistu gaunamų riebiųjų rūgščių įtaka AGDD susidomėta remiantis hipoteze, kad AGDD ir kardiovaskulinės ligos gali būti panašios patogenezės. Daugėja įrodymų, kad ω-3 PNR ir  žuvies vartojimas gali sumažinti AGDD riziką.Tačiau vienareikšmių įrodymų apie kitų riebiųjų rūgščių įtaką AGDD nėra.

The Blue Mountain Eye studija – tai populiacijos kohortos studija, vertinanti matymo, dažniausių akių ligų …