Saugiam vairavimui reikalinga darni regėjimo, pažintinių ir motorinių funkcijų sąveika. Bet kurio iš šių gebėjimų pablogėjimas, lemtas amžinių pokyčių, vaistų, ligų, alkoholio, emocinės būklės, gali sukelti avariją. Pastebėta, kad kai kuriomis ligomis sergantys vairuotojai žymiai dažniau padaro avarijas, nors šioms ligoms esant pagal įstatymą vairavimas ir nėra ribojamas. Kai kurie sveikatos sutrikimai, kaip Alzheimerio liga, insultas, Parkinsono liga, veikia pažintines funkcijas. Regėjimas gali pablogėti dėl kataraktos, glaukomos, geltonos dėmės degeneracijos, diabeto, insulto. Artritas, Parkinsono liga ar insultas pakenkia judėjimo sistemai.

JAV kasmet daugiau kaip 55 000 avarijų įvyksta dėl vairuotojų nuovargio. Vairavimas apsnūdus turi įtakos vairavimo gebėjimams kaip ir alkoholis ar vaistai. Dėl miego trūkumo sulėtėja reakcija, situacijos suvokimas bei sprendimų priėmimas. Žmogus, nemiegojęs 18 …

Džiugu, kad vis dažniau į oftalmologą kreipiasi žmonės, kurie tiesiog nori profilaktiškai pasitikrinti akis, nelaukdami regos sutrikimo. Tačiau nepaisant gerai išvystyto oftalmologinės pagalbos tinklo, ypač didesniuose miestuose, vis dar pasitaiko labai užleistų įvairių ligų atvejų, kai gydytojas jau yra bejėgis atstatyti sutrikusį regėjimą ir gali tik bandyti sustabdyti ligos progresavimą išsaugant matymo likutį. Tai lemia ligų eiga – dauguma aklumą lemti galinčių ligų prasideda be skausmo, o regos sutrikimą sukelia labai pažengę, jau atsiradus negrįžtamiems pokyčiams akies struktūrose. Todėl norėtume trumpai priminti apie planinių akių patikrinimų svarbą – kodėl tai aktualu įvairaus amžiaus žmonėms.

Su amžiumi žmogaus akys natūraliai keičiasi – reikia daugiau šviesos kažką dirbant, nes siaurėja vyzdys; penktoje dešimty metų prireikia skaitymo akinių dėl natūralių amžinių lęšiuko pokyčių ir …

Kalifornijoje atliktos studijos metu siekta įvertinti, kokie akių pokyčiai susiję su didesne amžinės geltonos dėmės degeneracijos (AGDD) rizika lotynų amerikiečių tarpe. Studijoje dalyvavo 6357, vyresni nei 40 metų amžiaus, asmenys, save kildinantys iš centrinės ar pietų Amerikos. Akių apžiūros metu buvo tiriama subjektyvi refrakcija, matuojamas akies ašies ilgis, vertinama rainelės spalva, lęšiuko drumstys bei stereoskopinės geltonosiso dėmės fotografijos ieškant AGDD požymių. Įvertinus amžių, lytį bei rūkymo įpročius, rezultatai parodė, kad buvusi kataraktos operacija buvo susijusi su pažengusia AGDD (šansų santykis 2,8, 95% pasikliautinas intervalas 1.01, 7.8), padidėjusiu tinklainės pigmentu ir tinklainės pigmentinio epitelio depigmentacija. Bet kokių lęšio drumsčių buvimas buvo susijęs su minkštomis drūzomis. Ilgesnė akies ašis buvo …

Japonijoje atliktos populiacijos kohortos studijos tikslas buvo išsiaiškinti amžinės geltonos dėmės degeneracijos (AGDD)  rizikos faktorius bei dažnį 9 metų bėgyje bendroje japonų populiacijoje.  1998 m. 1775 Hisayama gyventojams, vyresniems nei 40 metų, atliktas pilnas akių ištyrimas. Iš jų 1401 (78,9%) atvyko kontrolei 2007 m. ir buvo įtraukti į studiją. Tiek pirmos, tiek paskutinės apžiūros metu, AGDD charakteristikos buvo nustatomos naudojant Wiskonsino AGDD vertinimo sistemą, siekiant įvertinti ankstyvos bei vėlyvos AGDD dažnį. Nustatyta, kad kumuliacinis, pagal amžių standartizuotas, ankstyvos AGDD dažnis buvo 10%, vėlyvos – 1,4%. Vyrų tarpe vėlyva AGDD pasitaikė žymiai dažniau nei moterų tarpe (šansų santykis 2,97, 95% pasikliautinas intervalas 1,25-7,09). Tiek ankstyvos, tiek vėlyvos AGDD rizika didėjo su amžiumi. Daugybinė logistinė regresinė analizė parodė, kad vyresnis …

Australijoje atliktoje studijoje siekta išsiaiškinti ryšį tarp maisto glikeminio indekso ir 10 metų amžinės geltonos dėmės degeneracijos  (AGDD) rizikos Blue Mountain Eye Study populiacijoje. Maisto įtaka AGDD, pagrindinei aklumo priežasčiai vyresnių nei 65 m. žmonių tarpe, gerai ištirta. Didelio glikeminio indekso maisto produktai, manoma, yra rizikos faktorius AGDD, tačiau prospektyvinių duomenų iki šiol nebuvo. Ši populiacijos kohortos studija įtraukė 3754 asmenis, vyresnius nei 49 metai, kurie 1992-1994 buvo ištirti pirmą kartą. 2335 pacientai buvo ištirti pakartotinai po 5 metų ir 1952 po 10 metų. Wiskonsino sistema buvo naudojama įvertinti10 metų AGDD dažnį naudojantis tinklainės fotografijomis. Studijos pradžioje mitybos įpročiams įvertinti naudotas maisto dažnio klausimynas, o Australijos duomenų bazė naudota išskaičiuoti vidutinį glikeminį maisto indeksą.

Vertinant rezultatus paaiškėjo, kad per 10 metų …

The Blue Mountains Eye Study  yra populiacijos kohortos studija, skirta įvertinti regėjimą, akių ligas bei kitas sveikatos problemas Australijos populiacijoje. Šios Australijoje atliktos studijos tikslas buvo įvertinti ryšį tarp rūkymo bei ilgailaikio amžinės geltonos dėmės degeneracijos (AGDD) dažnio.

Viso į studiją buvo įtraukti 3654 pacientai, kurie buvo ištirti 1992-1993 metais. Po 5 metų ir/ar po 10 metų (2002-2005 m.) tyrime dalyvavo 2454 pacientai. Kiekvieno apsilankymo metu buvo tiriamos akys plačiu vyzdžiu bei atliekamos 30° stereoskopinės tinklainės fotografijos bei pažymimi rūkymo įpročiai. Fotografijose nustatyti pokyčiai buvo klasifikuojami griežtai laikantis Wisconsino AGDD gradavimo sistemos. Vėlyvai AGDD buvo priskiriama neovaskulinė AGDD arba geografinė atrofija (GA), kaip aprašyta tarptautinėje klasifikacijoje. Vėlyvos AGDD dažnis buvo apibrėžiamas nustačius neovaskulinę AGDD ar GA pacientui, kuriam nebuvo šių pakitimų …

Amžinė geltonos dėmės degeneracija (AGDD) yra dažna aklumo priežastis vyresniame amžiuje. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama galimai mitybos įtakai AGDD rizikai bei progresavimui ištirti. Tyrimus paskatino Amžinių akių ligų studija, kurios metu nustatyta, kad cinko ir antioksidantų (vit C, E, beta karoteno) vartojimas sumažino AGDD progresavimą 25% sąlyginai pažengusios ankstyvos AGDD atvejais. Nauji šios studijos tyrimai vertina ω-3 polinesočių rūgščių (PNR) ir liuteino įtaką.

Su maistu gaunamų riebiųjų rūgščių įtaka AGDD susidomėta remiantis hipoteze, kad AGDD ir kardiovaskulinės ligos gali būti panašios patogenezės. Daugėja įrodymų, kad ω-3 PNR ir  žuvies vartojimas gali sumažinti AGDD riziką.Tačiau vienareikšmių įrodymų apie kitų riebiųjų rūgščių įtaką AGDD nėra.

The Blue Mountain Eye studija – tai populiacijos kohortos studija, vertinanti matymo, dažniausių akių ligų …

Refrakcijos rezultatai po kataraktos operacijos svarbūs tiek pacientui, tiek chirurgui, kuris siekia pateisinti paciento lūkesčius. Refrakcijos rezultatas tampa dar svarbesnis tobulėjant chirurginei kataraktos operacijos technikai bei didėjant pacientų išprusimui.

Kartais refrakcijos rezultatai nustebina. Įprastinėje kataraktos chirurgijoje, 75-90% pacientų galutinė refrakcija yra ±1,0D nuo tikslinės refrakcijos. Ankstesniuose straipsniuose skelbta, kad rizikos faktoriai nukrypimui nuo planuotos refrakcijos yra vyresnis amžius ir skaidrios ragenos pjūvio naudojimas.

Autorių kolektyvas analizavo Nacionalinio Švedijos Kataraktos Registro (NKR) duomenis, norėdami išsiaiškinti, kokie faktoriai turėjo didžiausios įtakos refrakcijos išeitims po kataraktos operacijos.

Metodai
Studijos metu buvo analizuojami 6 metų NKR duomenys (2000-2005 metai). Į Švedijos NKR įtraukiama apie 98,5%  visų Švedijoje atliekamų kataraktos operacijų. Kiekvienų metų kovo mėnesį daugybė oftalmologijos skyrių dalyvauja registre, aprašydami kiekvienos kataraktos operacijos duomenis …

Žmogaus bei kitų stuburinių akis spalvas skiria dėka tinklainėje esančių receptorių – kūgelių. Dar XIX a. pradžioje Thomas Young pasiūlė, vėliau H. von Helmholtz išvystė trichromatinio spalvinio regėjimo teoriją, kuri teigia, kad akyje esti trijų tipų receptoriai, lemiantys žmogaus spalvų suvokimą. Autoriai tokią išvadą padarė pastebėję, jog visas spalvas galima gauti maišant tris pagrindines: raudoną, žalią, mėlyną. Iš tikrųjų nustatyta, kad tinklainėje esantys kūgeliai esti jautrūs skirtingo ilgio bangoms, o šviesai dirginant skirtingus kūgelių derinius gauname kitas spalvas. Taigi vadinamieji S kūgeliai turi pigmentą, kuris jautriausias mėlynojo spektro (maksimalus jautrumas apie 440nm) bangoms, M kūgeliai jautriausi žaliojo spektro bangom, o L – ilgosiom raudonojo spektro bangom (maksimalus jautrumas apie 565 nm). Toks regėjimas, kai spalvos gaunamos suvokiant tris …