Keratokonusas – tai kūgio formos ragenos išsigaubimas (iš graikų kalbos išvertus kerato – ragena, konos – kūgis). Tai neuždegiminis progresuojantis, dažniausiai abipusis ragenos plonėjimas bei išsigaubimas.

Šaltinis: www.wikipedia.org
Visam pasauly tai nėra reta patologija – pasitaiko maždaug 50-230 atvejų 100 000 gyventojų ir gali atsirasti bet kurios rasės bei lyties asmeniui.

Keratokonuso kilmė nėra aiški ir šiuo metu manoma, kad daug įvairių faktorių lemia keratokonuso atsiradimą. Genetinių pokyčių įtaką rodo didelis paplitimo dažnis tarp monozigotinių dvynių. Dažnis tarp pirmos eilės šeimos narių yra 15-67 kartus didesnis nei bendroje populiacijoje, o teigiama šeimyninė anamnezė randama apie 6-8% asmenų. Genetiniai tyrimai nustatė eilę pakitimų, lemiančių autosominiu dominantiniu keliu paveldėtą keratokonusą.

Keletas studijų …

Tai progresuojančių, dažniausiai abipusių ir genetiškai determinuotų neuždegiminių ragenos ligų grupė. Pagal tai, kuriame ragenos sluoksnyje atsiranda pakitimai, jos skiriamos į keturias dideles grupes: epitelio, Baumano sluoksnio, stromos, endotelio.

1. Epitelio (paviršinio ragenos sluoksnio) distrofijos:

Epitelio bazinės membranos distrofija (Kogano mikrocistinė ar piršto antspaudų) nėra progresuojanti, dažniausiai pasitaikanti priekinė ragenos distrofija. Pasitaiko maždaug 2% populiacijos ir dažnesnė moterų tarpe nei vyrų. Simptomai atsiranda antrame-trečiame gyvenimo dešimtmetyje pasikartojančiom abipusėm ragenos erozijom. Teigiama, kad apie pusei asmenų, kuriems atsiranda pasikartojančios ragenos distrofijos, nustatoma epitelio bazinės membranos distrofija. Apžiūrint akis ragenoje gali būti stebimi įvairūs pokyčiai epiteliniame sluoksnyje – mikrocistos, dėmės tipo drumstelės, subepiteliniai žemėlapį ar pirštų antspaudus primenantys pakitimai. Dėl atsiradusios erozijos jaučiamas skausmas, laikinai pablogėja matymas, akis parausta, ašaroja. Pati distrofija nėra gydoma, …

2008 metais Kvinslende, Australijoje, įvyko 12 Tarptautinė trumparegystės konferencija. Pagrindinė joje pateikta naujiena buvo neseniai nustatytas faktas, kad daugiau laiko lauke leidžiantys vaikai turi mažesnę riziką tapti trumparegiais. Orindos Trumaregystės studija parodė, kad trumparegių tėvų vaikai, leidžiantys daug laiko lauke, turi beveik tokią pat trumparegystės atsiradimo riziką kaip netrumparegių tėvų vaikai. Sidnėjaus trumparegystės studija taip pat rodo, kad ilgas buvimas lauke žymiai sumažina trumparegystės atsiradimo riziką vaikams, daug laiko leidžiantiems prie kompiuterio bei daug skaitantiems. Abi šios studijos buvo atliktos tiriant Europos vaikus. Singapūro SCORM studija pateikė tokius pat duomenis ištyrus kiniečių, malajų, indų vaikus. Apsauginis ilgo buvimo lauke poveikis buvo panašus kaip europiečių tarpe ir nesiskyrė tarp įvairių etninių grupių.

Tikslus tokio poveikio mechanizmas nėra visiškai aiškus. Tam gali turėti …

Studijos rodo, kad trumparegiai yra apie 25-30% vyresnių nei 20 m. žmonių JAV bei Vakarų Europoje, o Azijoje šis skaičius dar didesnis – čia apie 80% studentų, baigiančių mokyklą, yra trumparegiai. Prasidėjusi vaikystėje, trumparegystė gali progresuoti iki vėlyvojo suaugusiojo amžiaus. Buvo atlikta gausybė studijų, siekiančių išsiaiškinti trumparegystės kilmę bei veiksnius, skatinančius jos progresavimą. Šiuo metu visuotinai priimta, kad genetiniai faktoriai kartu su aplinkos įtaka lemia trumparegystės atsiradimą bei progresavimą. Tačiau nėra pilnai aišku, kaip tarpusavyje šie du faktoriai sąveikauja. Vaikų bei suaugusiųjų žmonių, ilgai studijuojančių bei daug dirbančių iš arti (prie mikroskopų) studijos parodė neabejotiną artimo darbo įtaką trumparegystės kilmei. Visgi žinoma, kad šiuolaikiniame pasaulyje nedidelė dalis asmenų išvengia artimo akims krūvio, tačiau tik ketvirtadaliui ar trečdaliui jų …

Atvėsus orams vis daugiau sulaukiame pacientų su paraudusiomis akimis. Akių paraudimo priežastys yra labai įvairios – kai kuriais atvejais galima pagelbėti sau paprastomis priemonėmis, o kai kuriais – būtina nedelsiant kreiptis į oftalmologą.

Akių paraudimas yra svarbus akių uždegimo požymis – jis atsiranda išsiplėtus paviršinėms ar gilesnėms akių kraujagyslėms.

Dažniausios raudonos akies priežastys yra šios:

Konjunktyvitas – akies junginės uždegimas – neretai sukelia daug nemalonių pojūčių, tačiau paprastai praeina be jokių pasekmių. Jam būdingas staigus paraudimas, dažnai abiejų akių, perštėjimas, svetimkūnio jausmas, ašarojimas, išskyros iš akių, kartais gausios ir sulipinančios akių vokus. Kai kuriais atvejais gali padidėti paausio limfmazgiai. Konjunktyvito priežastys gali būti bakterinė infekcija (paprastai susijusi su gausiu traiškanojimu), virusinė infekcija (ryškus paraudimas be didesnio traiškanojimo, gali padidėti paausio limfmazgiai), …

Operuojant kataraktą, dirbtinio lęšiuko stiprumas paskaičiuojamas toks, kad koreguotų ir turimą refrakcijos ydą. Paprastas sferinis IOL koreguoja toliaregystę ir trumparegystę, o astigmatizmui koreguoti turėtų būti implantuojamas specialus torinis IOL.

JAV atlikta randomizuota multicentrinė vienų metų studija, norint įvertinti torinio AcrySof Toric intraokulinio lęšio stabilumą ir palyginti su kontroliniu AcrySof sferiniu IOL. Viso studijoje dalyvavo 517 pacientų, iš kurių 256 buvo implantuotas torinis IOL, o 261 – įprastas sferinis IOL. IOL implantuotas į vieną akį, jo stiprumas buvo nuo 12 iki 25 dioptrijų, cilindro reikšmės 1.5, 2.25 ar 3.0 dioptrijos, skirtos koreguoti ragenos astigmatizmą 0.75 iki <1.5D, 1.5 iki<2.0D ir >2.0D. Nebuvo atliekamos relaksuojančios limbo incizijos. Buvo vertintas operacijos saugumas, matymas, IOL padėtis ir paciento nusakomas akinių poreikis.

Vieni metai po operacijos geriausias …